AR VERTA EMIGRUOTI IŠ ŠALIES IR KAIP IŠGYVENTI IŠVYKUS?

2016 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų. Kita dalis Lietuvių išvyksta laikinai dirbti, studijuoti, keliauti.

Paklausus išvykusių, kodėl bent kartą gyvenime tikrai verta pagyventi ilgesnį laiką svečioje šalyje išgirstame štai tokius argumentus:

1. Įdomu pažinti kitą kultūrą, žmones. Tai puiki galimybė padaryti pokytį, išbandyti save.

2. Išvykus daug lengviau pamatyti, ką turi kitos šalys ir grįžus tai integruoti savoje šalyje.

3. Įdomu išbandyti save naujoje aplinkoje – vyksta labai greiti mokymosi procesai. Auga tolerancija, empatija ir galimybė matyti situacijas iš platesnės perspektyvos.

4. Tai puiki proga išmokti vieną ar kelias naujas kalbas.

5. Tai galimybė uždirbti didesnį atlygį, turėti didesnį skaičių atostogų dienų, geresnes socialines garantijas.

6. Darbas sėkmingoje kompanijoje suteikia galimybę perimti naujausias ir efektyviausias praktikas. Tai didelis pranašumas ieškant darbo sugrįžus.

7. Tai didina patriotiškumo jausmą. Taip pat pamatoma, jog ne tik galime mokytis, bet ir atvežti gerąją praktiką iš Lietuvos kitoms šalims. Tai stiprina pasitikėjimą savimi, pasididžiavimą sava šalimi.

Kita vertus ne visada paprasta matyti šiuos privalumus. Išvykus susiduriama ir su sunkumais, apie kuriuos ne visada garsiai kalbama. Norint įsikurti naujoje šalyje svarbu pasirūpinti darbu, būsto nuoma (įsigijimu), persikraustymu, transportu, sąskaitų atsidarymu, sveikatos įstaigos pasirinkimu, vaikų ugdymo įstaiga, kalbos įgūdžiais, pasidomėti kultūrinėmis ypatybėmis, susikurti naujų pažįstamų žmonių ratą ir dar begale dalykų.

Psichologai išskiria 4 kultūrinio šoko stadijas, kurias išgyvena išvykęs žmogus:

1. Medaus mėnesio stadija. Tai dažnai labai pozityvus laikas, kai viskas nauja, susipažįstama su žmonėmis, maistu, vieta. Dažnai tik atvykę žmonės aktyviai dalinasi įspūdžiais, gauna daug dėmesio iš likusių gimtinėje. Ši stadija tęsiasi nuo kelių dienų iki keletos savaičių.

2. Atmetimo stadija. Šiame etape pastebimas nuovargis dėl kalbos skirtumų, nesusipratimų, kylančių dėl skirtingos kultūros, gestų reikšmės ir pan. Padidėja jautrumas smulkios nesėkmės: pavėlavęs autobusas, negalėjimas paragauti įprasto maisto, skirtingas suvokimas, kada ateiti į sutartą susitikimą – išsipučia ir tampa rimtu nerimo, pykčio ir susierzinimo šaltiniu. Itin jautri situacija, kai šioje stadijoje yra nerandama darbo pozicija, kuri atitiktų kvalifikaciją ir įsidarbinama daug žemesnėje pozicijoje arba tenka išmokti visai naujų įgūdžių. Ši stadija tęsiasi nuo kelių savaičių iki keleto mėnesių.

3. Prisitaikymo stadija. Tai etapas, kai esame geriau pažįstami su nauja kultūra, aplinka, priprantame/ išmokstame geriau naują kalbą. Atsiranda žmonių, su kuriais susikuria artimesnis ryšys, lengviau orientuojamės mieste. Ateina suvokimas kas erzino, kėlė nerimą – dėl to randami būdai, kaip to išvengti. Susikuriama nauja rutina, įpročiai, kurie palengvina kasdieną. Dažnai dar vis lieka jausmas, kad esi atvykėlis ir nesi visiškai priimamas vietinių žmonių.

4. Priėmimo stadija. Tai periodas, kai dar gali likti daug neaiškumų ir nepažintų kultūrinių niuansų, bet skirtumai jau suvokiami ir priimami. Jaučiamės labiau priimti vietinių žmonių, perimame jų tradicijas, įpročius. Tai etapas, kai pajuntamas atstumas (nors ir nedidelis) nuo buvusios kultūros. Nors tai natūralus procesas vis tik svarbu stebėti, ar neužsitęsia ir neuždominuoja: pasimetimas, liūdesys, nerimas, nevertingumo pojūtis, miego sutrikimai, greitas susierzinimas, ryški nuotaikų kaita, ilgesys, sumišimas dėl savo vertybių, vaidmens ar lūkesčių, bejėgiškumas. Jei matote, kad pačiam išeiti iš susidariusios padėties darosi sudėtinga – būtina kreiptis pagalbos.

Keletas patarimų, kurie gali padėti:

1. Išsikalbėkite. Svarbu neužlaikyti kylančių jausmų. Būtina apie tai kalbėtis su draugais, šeima, paramos grupėmis, psichologu. 2. Palaikykite fizinį aktyvumą. Sportuokite, vaikščiokite po miestą, naujas erdves.

3. Domėkitės naujos šalies istorija, kultūra, žmonėmis. Tai padės atsakyti į klausimą, kodėl vietiniai elgiasi vienaip ar kitaip bei užmegzti naujų santykių.

4. Priimkite, kad aplinka neturi keistis. Atvykus svarbu suprasti, kad vietinių kultūros ir įpročių nepakeisite, tad teks priimti ir prisitaikyti.

Straipsnis publikuotas dienraštyje lrytas.lt:  http://gyvbudas.lrytas.lt/psichologija/ar-verta-emigruoti-is-salies-ir-kaip-isgyventi-isvykus.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin

Jums gali patikti:

APIE VIEŠO KALBĖJIMO GĖDĄ. KAIP SAU PADĖTI?

Apie gėdos jausmą ir kaip daryti pokyčius šioje srityje: Kai pasakome kalbą, kaip lengvai žiūrime jos vaizdo ar garso įrašą? Viešasis kalbėjimas yra rizikingas, nes …

ATIDĖLIOJIMAS

Atidėliojimą (prokrastinaciją) galima apibrėžti kaip nuolatinį atidėliojimą to, kas turi būti padaryta. Rozental ir Carlbring (2014 m.) atliktas tyrimas parodė, kad taip kartais elgiasi net …

KAIP FORMUOJASI SAVIVERTĖ?

Savęs vertinimas formuojasi dar vaikystėje. Mellanie Fennell tai sudeda į schemą. ANKSTYVOJI PATIRTIS. Iš pradžių atsiranda ankstyvoji patirtis. Tai jūsų patiriami santykiai, aplinka, kurioje esate, …

LŪKESČIAI SAU IR KITIEMS

Nat Ware teigia, kad lūkesčiai priklauso nuo: mūsų vaizduotės, mus supančios aplinkos ir buvusios patirties. Vaizduotė. Kaip renkatės šalį, kurioje dar nebuvote ir į kurią …

VEIKSMAI, MOKANTYS MYLĖTI SAVE

Labai sudėtinga daryti bet kokį pokytį jei nemyli savęs. Man tai gyvybiškai svarbi būsena ir procesas. Ir tikiu, kad tai yra puiki kelio pradžia link …

EMPATIJA, KAS TAI IR KAIP UGDOMA?

Visų pirma, kad nekiltų nesusipratimų – atskirkime empatijos ir simpatijos terminus. Fairbairnas (2002) apibrėžia empatiją, kaip gebėjimą įlipti į kito batus: „Aš galiu ir jaučiu …

EFEKTYVUMAS, POMODORO TECHNIKA

Dar į efektyvumo temą. Vis gaunu pagyrų Pomodoro technikai, tad primenu, kad tokia yra ir galite langvai naudoti. Ji skirta koncentruotam darbui. Ir yra įrodyta, …

KODĖL NEGIRDIME, KĄ MUMS SAKO KITI?

Psichoterapijoje, koučingo pokalbiuose, pardavimuose, viešajame kalbėjime ir begalėje kitų sričių vienas svarbiausių įgūdžių yra klausymasis. Tačiau tikrai ne visada lengva tai padaryti. Nors koučingo mokslus …

NETEISINGAI PASIRINKTA PROFESIJA SUKELIA EMOCINĘ IR EGZISTENCINĘ KRIZĘ

Brandos egzaminams įsibėgėjus, dauguma abiturientų jau yra apsisprendę, kur stoti, kita dalis laikosi nuomonės – kur priims, ten bus gerai. Tačiau yra ir tokių laimingųjų, …

BŪK SAVIMI! U.JUODYTĖ: „STIPRIAUSI POKYČIAI PRADĖJO VYKTI ATRADUS, KAD GĖDOS JAUSMAS NAUDINGAS“

Kaip jausti laisvę nuo noro patikti kitiems, formuoti tam tikrą savęs vaizdą? Kaip sau leisti elgtis net tik gražiai, pagal visuomenėje priimtinas normas? Kaip atsisakyti …

Į KĄ KREIPTIS: MENTORIŲ, PSICHOLOGĄ, PSICHOTERAPEUTĄ AR..?

“Vienintelė kliūtis, kuri gali atsirasti tarp jūsų ir jūsų svajonės, yra kitų žmonių pagalbos stoka.” (Deividas Švarcas) Ir tik nuo mūsų priklauso ar pagalbos ieškome, …

DIAGNOZĖ – KARJEROS PARALYŽIUS

Jauti, kad darbas nebeteikia džiaugsmo, bet pakeisti jo negali? Tai vienas ryškiausių karjeros paralyžiaus ženklų. Tai nėra labai maloni būsena ir dažnas mūsų jos net …