Atidėliojimą (prokrastinaciją) galima apibrėžti kaip nuolatinį atidėliojimą to, kas turi būti padaryta. Rozental ir Carlbring (2014 m.) atliktas tyrimas parodė, kad taip kartais elgiasi net vienas penktadalis suaugusiųjų.
Dirbdama universitete su studentais pastebėjau, kad daugiau nei pusė užduotis atlieka paskutinėmis akimirkomis. Ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Tikrai žinau žmonių, kurie sėkmingai taip gyvena ir nenori nieko keisti. Ir turiu atvejų, kai formuojame naują įprotį, nes šis kainuoja per daug energijos, darbai yra atliekami nekokybiškai ir skatina nuolatinę saviplaką. Svarbu suprasti, kaip tinka Jums.
Kodėl susiformuoja įprotis daryti darbą paskutinę minutę? Tokią akimirką mūsų kūnas mobilizuoja visas jėgas ir darbą atliekate laiku. Jūs atrandate energijos taupymo būdą. Išskiriamas didelis kiekis adrenalino, atliekate užduotį ir dar per labai trumpą laiką. Pasitenkinimas gautu rezultatu irgi yra. Taip ir susiformuoja atidėliojimo įprotis.
Apie įpročių keitimo metodus pasidalinsiu kitoje žinutėje, tačiau čia pateikiu 6 veiksmus nuo kurių galite pradėti šiandien:
* Raskite užduotyje tai, kas yra gerai, naudinga. Jei sau pasakote, kad užduotis bus sunki – smegenų procesai viską padarys, kad Jus apsaugotų nuo sunkaus darbo. Iš čia atsiranda tingulys, sunkumo pojūtis, dėmesio išskaidymas. Tad turite pamatyti pozityvią užduoties pusę.
* Skaidykite užduotį į mažesnes. Netinkamas pavyzdys: “Susirasiu partnerius verslui”. Tinkamas: “Iki 12 val. parašysiu el. laišką galimiems partneriams, kurių sąrašą jau turiu.”
* Neapibrėžtumas. Mažinkite jį. Nežinojimą mūsų smegenys priima, kaip pavojų, tad ir kūnas reaguoja taip pat.
* Įpročiai labai palengvina atidėliotojų dieną. Kaip dažnai iš ryto nesivalote dantų? Taip yra dėl susiformavusio įpročio. Jums tai kainuoja nedaug pastangų ir atidėlioti net nekyla mintis.
* Mes pačios esame savo didžiausios kritikės. Dėl to dažnai net pradėti norimą veiksmą tampa sunku. Iš tiesų mes nežinome kas bus po to, kai veiksmą padarysite. Siūlau pamėginti viską vertinti tik kaip faktus, nes kokią reikšmę pridedame galime rinktis. Labai dažnas pavyzdys: “Aš turiu daug minčių, kuriomis noriu dalintis, bet kas gi manęs norės klausyti?”. Dėl tokios minties net neateinama iki konkrečių veiksmų, kurie padėtų įgyvendinti norą.
* “Aš dar nepasiruošusi. Man trūksta patirties, žinių.” Ir taip kalba 42 metų moteris, kuri tema domisi daugiau nei 3 metus. Pradėkite net ir tuo atveju, jei dar jaučiatės nepasiruošusi. Nutinka taip, kad pradėjus pamatai, jog žinių užtenka ir supranti kur lik toliau gali eiti.
Tekstas publikuotas dienraštyje lrytas.lt: http://gyvbudas.lrytas.lt/psichologija/kaip-atsikratyti-iprocio-viska-atidelioti-pataria-psichologe.htm
