Jauti, kad darbas nebeteikia džiaugsmo, bet pakeisti jo negali? Tai vienas ryškiausių karjeros paralyžiaus ženklų. Tai nėra labai maloni būsena ir dažnas mūsų jos net nepripažįstame, bet galime atpažinti iš nuolat girdimų frazių: „O ne, ir vėl pirmadienis“, „Aš nuolat darbe jaučiuosi pavargęs/-usi“, „Jaučiuosi įstrigęs/-usi ir nesuprantu kodėl“.
Kodėl mes įstringame pasirinkime?
Dėl pasirinkimų gausos – tai yra neapibrėžtumas, kurį mūsų smegenys priima kaip grėsmę.
Mes vengiame nemalonių emocijų, tokių kaip nerimas, baimė, tačiau dažnai jas pajuntame, kai pagalvojame apie pokytį. Jei koncentracija į jas padidėja – šviesi, nauja pokyčio galimybė pamirštama.
Dalis mūsų matome tik „pusiau tuščias stiklines“ – esame labiau pesimistai, nei optimistai, tad ir karjeroje matome grėsmes, o ne galimybes.
Smegenys veikia taip, kad mus apsaugotų nuo grėsmių, tad šios kelios priežastys yra labai natūralios ir dažnai pasitaikančios.
Trys klausimai, kurie gali padėti ištrūkti iš karjeros paralyžiaus:
Kas mane sulaiko nuo pokyčio?
Ar tai yra realus stabdis? Ar tai tik mano įsivaizdavimas ir fantazija?
Jeigu stebėtumei visa tai iš šalies, ką pasakytumei tavo vietoje esančiam žmogui?
Linkiu drąsiai kelti sau klausimus ir imtis veiksmų, nes jei pokyčio nedarysite patys – jį gali padaryti kažkas vietoje jūsų. Ir tai nebūtinai bus pats geriausias sprendimas jums.
Straipsnis publikuotas www.idialogue.lt
